Menopauzė

Menopauzės terminas kilo iš graikų žodžių men- (mėnuo) bei pausa (pauzė) junginio. Menopauzę sąlygoja fiziologija. Tai ne liga, bet pokyčiai, kurie vyksta tuo metu organizme, galintys sukelti ilgalaikių negalavimų, diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tuo laikotarpiu didėja tokių susirgimų kaip osteoporozė ir kraujotakos sutrikimai.

Pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos sutrikimų, atsiradusių menopauzės metu gydymo metodai labai išsiplėtė, įdiegus pakaitinę hormonų terapiją (PHT). Vis dėlto iki šiol egzistuoja terapinė problema. Gydytojai sukaupia vis daugiau informacijos apie šalutinės PHT poveikių mažinimą. Tuo pat metu didėja moterų, sergančių lėtinėmis somatinėmis ligomis, skaičius. Manoma, kad menopauzinės terapijos negauna 98%  moterų, kurioms minėta terapija yra būtina. Viena iš svarbiausių priežasčių yra pacienčių abejonė dėl PHT šalutinio poveikio.

Pirmieji simptomai…

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) nustatė vidutinį 51 metų amžiaus vidurkį kai prasideda menopauzė (paskutinės mėnesinės). Sutrikimai, kurie atsiranda šiuo laikotarpiu yra susiję su visais moterų gyvenimo biologiniais aspektais. Nuo 75 % iki 80 % moterų jaučia karščio bangas (staigus karščio jausmas veido, kaklo bei krūtinės srityje). Gausiai prakaituojama (ypač naktį), atsiranda galvos skausmai, nugaros skausmai, širdies ritmo sutrikimas, negalavimai, susiję su skysčių susilaikymu organizme. Moterys dažnai jaučia nuovargį, ypač rytinį išsekimą. Oda sausėja, pasidaro panaši į pergamento lapą. Gali atsirasti koordinacijos sutrikimų, atminties užtemimas, mažėja atsparumas stresui. Diskomfortas susijęs su padidėjusiu irzlumu, baimės jausmu, netgi depresija, nepasitikėjimas savimi. Prieš ir pomenopauziniu laikotarpiu pacientes kamuoja kraujavimas iš gimdos (tai užsitęsusios mėnesinės, gausus kraujavimas, per dažnai besikartojančios mėnesinės, kraujavimas po ciklo). Šie negalavimai sutrikdo gyvenimo kokybę ir įprastą moters veiklą.

Ką daryti?

Menopauzės negalavimų profilaktiniam gydymui dažnai taikoma pakaitinė hormonų terapija (PHT). PHT susideda iš estrogeninių ir gestogeninių preparatų vartojimo  (hormonų trūkumo užpildymas sutrikus kiaušidžių hormonų gamybai). Kol moteris apsispręs ar pradėti PHT, ji privalo susipažinti su šios terapijos teigiamu ir neigiamu poveikiu. Terapijos eiga turi būti kontroliuojama gydytojo.
PHT turi daug apribojimų ir ne kiekvienai moteriai ji gali padėti. PHT šalutinis poveikis – tai kepenų pažeidimas, kraujo krešėjimo liga, vėžys, kuris išsivysto nuo estrogenų (krūties vėžys, endometriumo vėžys), osteoporozė (kaulų retėjimo liga).
Pakaitinės hormonų terapijos gydymo metu turi būti užtikrintas pacientės saugumas ir nesukelti kenksmingų jos sveikatai padarinių po užbaigimo. PHT terapiją galima skirti tik išanalizavus naudą ir žalą individualiai kiekvienai pacientei.

Veiksminga, saugi alternatyva PHT…

PHT alternatyva, kuri gali sušvelninti klimakterinius simptomus – tai antihomotoksinio vaisto (naujoviško homeopatinio vaisto) vartojimas, kuris grąžina organizmui pusiausvyrą ir efektyviai pašalina menopauzės metu atsirandančius negalavimus. Klimakt-Heel rekomenduojama vartoti gydant menopauzės simptomus bei norint grąžinti psicho-vegetatyvinę pusiausvyrą. Vaistas veikia kaip antidepresantas, stimuliuoja kiaušidžių veiklą, hipotaliamo (pogumburio liaukos) ir smegenų hipofizės veiklą. Preparatas leidžia atsisakyti PHT. Šis vaistas gali būti papildoma hormonų terapijos priemonė. Klimakt-Heel saugu vartoti, nes jis nesukelia šalutinio poveikio.

Natūrali pagalba…

Moteris šiuo laikotarpiu privalo laikytis dietos – vengti sviesto, valgyti grūdėtą duoną, sėlenas bei daržoves (pupelės, soja, žirneliai, morkos, brokoliai, pomidorai) ir vaisius. Reikia daugiau valgyti žuvies (lašišos, tuno), jautieną rekomenduojama pakeisti paukštiena. Reikia pasirūpinti tinkamais vitaminais ir mineralais, ypač vitaminais A, B6, C, D, E bei folio rūgštimi, kalciu, magniu bei beta karotinu. Didelės įtakos taip pat turi fizinis aktyvumas (tinkamai parinkta mankšta, pasivaikščiojimas gryname ore). Fizinio aktyvumo įtakos klimakteriniams simptomams tyrimai rodo, kad menopauzę geriau ištveria tos moterys, kurios mankštinosi ne mažiau kaip tris kartus per savaitę.

X

Subscribe to Our Newsletter

Grįžti
į viršų