Problemos dėl alergijos

Dėmesio! Prasideda alergija!

Pirmieji vaiko gyvenimo mėnesiai ir metai turi didelę reikšmę jo organizmo imuninės sistemos vystymuisi ir glaudžiai susiję su mityba. Alergijos, būtent apie jas norime šiandien kalbėti, vis dažniau  diagnozuojamos naujagimiams ir kūdikiams. Alergologų Draugijos tyrimai rodo, kad beveik kas 4 žmogus serga alergija.
Mažyliams iki 3 gyvenimo metų dažniausiai alerginė reakcija, kuri  pasireiškia odos bėrimu bei virškinamojo trakto negalavimais, kyla dėl maisto. Vaikams virš 3 metų dažniausiai pasireiškia alergijos į išorinius dirgiklius, tokius kaip dulkės, pelėsinių grybų sporos, gyvūnų kailis.

Ak, ta aplinka…

Didelę įtaką alergijai atsirasti turi didėjantis žmogaus aplinkos užteršimas – modifikuotas maistas, dažikliai, konservantai, skonio stiprintuvai, nesaikingas cheminių vaistų naudojimas, išmetamosios dujos, skalbimo priemonės bei stresas. Atsiranda vis daugiau veiksnių, į kuriuos organizmas reaguoja alergija.

Alergijos atsiradimas…

Alergija – tai padidėjęs imuninės sistemos jautrumas medžiagoms, kurios plačiai paplitusios aplinkoje ir mūsų maiste, kurios, jeigu organizmas yra sveikas, toleruojamos ir nesukelia alerginių reakcijų.
Tam, kad prasidėtų alergija maistui didelę reikšmę turi virškinamojo trakto būklė. Dažniausiai žarnyno ligos kyla dėl per greito karvės pieno, vištų kiaušinių įtraukimo į vaiko mitybos racioną. Imuninė organizmo sistema pirmąkart susidūrusi su svetima medžiaga, „įsimena” ją, išmoksta atpažinti ir reaguoti į ją. Todėl alergiškas žmogus, susidūręs su konkrečiu alergenu, reaguoja į jį, kaip reaguoti į jį yra „įsiminusi” jo imuninė sistema. Organizme prieš svetimas medžiagas pradeda gamintis antikūnai – baltymai, vadinami imunoglobulinais. Jie padeda apsiginti nuo infekcijos ir kitų ligų. Dažniausiai įvairioms alerginėms reakcijoms ir ligoms gydyti vartojami antihistamininiai vaistai..
Klinikiniai alergijos požymiai (t. y. negalavimai ir organizmo pokyčių stebėjimas) keičiasi bėgant metams ir gali būti susiję su keliomis organizmo sistemomis: oda, virškinamuoju traktu ir kvėpavimo takais.

Kaip atpažinti alergiją?

Dažniausiai tėvams kelia susirūpinimą tokie simptomai, kaip chroniška sloga, išbėrimas, pilvo skausmai, pykinimas. Ne visada pilvo skausmai mums asocijuojasi su alergija maistui, o pasikartojantis varvėjimas iš nosies – su kvėpavimo takų alergija.
Vaikai, kuriuos vargina alergija, sunkiai užmiega, nakties metu dažnai pabunda, yra pavargę, suirzę. Gali turėti dėmesio sutelkimo ir atminties problemų.  
Nėra vieno universalaus tyrimo leidžiančio diagnozuoti alergiją maistui ar alergiją aplinkoje esantiems dirgikliams. Pagal šiuolaikinius standartus diagnostika susideda iš 4 etapų:
Tyrimo, kuris rodo reakciją į alergeną ir ligos simptomų pasireiškimą tarp valgymų;
Odos sąlyčio tyrimų su ,,įtariamu” alergenu (reikalingi tiriant ūmią alergiją) ir/ar odos audinių tyrimo (naudingas vėliau pasireiškiančiai alergijai tirti);
IgE koncentracijos nustatymo tyrimo bei vaiko kraujo serumo tyrimo (turi mažesnę diagnostinę vertę, nei odos tyrimo rezultatai);
Alergijos sukėlimas maisto pagalba. Tyrimo metu 1-2 savaites nereikia pacientui duoti pieno ir stebėti pasireiškiančius simptomus.
Jeigu vaiko sveikatos būklė nepagerėja po kenksmingo maisto išbraukimo iš raciono ar kito alergeno pašalinimo reikia ieškoti kitų alergijos priežasčių. Nepamirškime, kad kaip ir neigiamas odos tyrimų testo atsakymas, taip ir kraujo testo dėl alergenų diagnozavimo neigiamas atsakymas nepaneigia to, kad tai ne alergija.

Kodėl vis dažniau mus vargina alergija?

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad alergijos atvejų kasmet vis daugėja. XX amžiaus pradžioje susirgimas šienlige padidėjo 15-20%. 
Organizmas infekcijos metu mobilizuojasi ir natūraliu būdu šalina kenksmingas medžiagas (toksinus): pasireiškia viduriavimas, karščiavimas, kosulys, sloga. Šių simptomų slopinimo padarinys – tai toksinų, kurie kaupiasi mūsų organizme, kiekio didėjimas. Sergame vis ilgiau ir vis dažniau liga praeina be ūmių simptomų, tokių kaip karščiavimas, pykinimas ar viduriavimas. Tai blogai, nes jie palengvina sveikimo procesą.

Norint išvengti alergijos…

Dauguma alerginių susirgimų yra lėtiniai ir ūminiai, todėl ligoniai turi reguliariai, kartais net visą gyvenimą vartoti vaistus.
Vienintelis būdas nesusirgti alergija – tai vengti alergenų, bet tai ne taip paprasta. Galima išvengti maistinės kilmės alergenų, bet sunkiau išvengti žiedadulkių, pelėsių ir naminių dulkių. Dažniausiai tokiais atvejais skiriami antihistamininiai vaistai. Galima išbandyti ir natūralius gydymo būdus.
Labai svarbi yra taisyklinga dieta sudaryta iš ekologinių maisto medžiagų be alergenų, cheminių vaistų, tokių kaip antibiotikai vengimas ar jų vartojimas tik sunkiai sergant. Norint greičiau pasveikti, reikia taikyti ir natūralią terapiją: dėti medicinines taures, vartoti homeopatinius vaistus. Nepaprastai svarbu kasdien rūpintis savo fizine forma ir psichologine savijauta.

Mini žodynėlis

• Antigenas:
  Antigenas – molekulė organizme, įskaitant virusus ir bakterijas, stimuliuojanti imuninį organizmo atsaką, ypač – antikūnų gaminimą. Antigenai gali būti svetimos organizmui medžiagos – egzogeniniai; organizmo ląstelėse, taip pat ir dėl infekcijos, susidarę – endogeniniai; bei autogeniniai, kurie priklauso organizmui, tačiau nustojami toleruoti dėl imuninės sistemos pakitimų.
• Alergenas:
  Tai medžiaga, sukelianti organizmo alerginę reakciją.
• Antikūnai:
  Antikūnai (Ak, arba imunoglobulinai Ig) − baltyminės medžiagos, kurios susidaro organizme, į jį patekus svetimų medžiagų (mikroorganizmų, svetimų baltymų).
• IgA:
  Tai A imunoglobulinai, antikūnų rūšis.
• IgE:
  Tai E imunoglobulinai, antikūnų rūšis.
• Alerginė astma:
  Tai ūminio/lėtinio kvėpavimo takų uždegimo padarinys, kurį sukėlė imuninės sistemos mechanizmai; atsižvelgiant į simptomų trukmę gali būti atsinaujinanti arba ūminė/lėtinė.
• Egzema (kontaktinis išbėrimas):
  Tai odos susirgimas, kurį sukėlė kontaktas su dirgikliais ar alergenais; alergenų poveikio padarinys – odos paraudimas, sustorėjimas ir odos lupimasis/pleiskanojimas (ligos paūmėjimo metu gali atsirasti pūslės).
• Šienligė:
  Tai nosies gleivinės sudirginimas, kuris atsiranda dėl antikūnų ir jų reakcijos į alergenus. Čiaudima, sloguojama, užsikemša nosies ertmės, parausta ir peršti akys, kartais skauda gerklę, galvą.
• Alergija naminėms dulkėms:
  Tai alerginė reakcija į dulkes (pvz. žolių, piktžolių, medžių), kuri pasireiškia čiaudulio priepuoliais, nosies, akių perštėjimu, vandeningomis nosies išskyromis, nosies gleivinės paburkimu ir perštėjimu.
• Alergijos gydymas:
  Reikia duoti nedideles dozes medžiagų, sukeliančių alergiją (pradedame nuo mažų dozių ir palaipsniui didiname).

Susirgimai ir simptomai, kurie mus verčia kreiptis pagalbos pas alergologą:

• Odos alergija
• Odos riebalinių liaukų uždegimas (odos pakitimai be niežėjimo)
• Niežulys (odos pakitimus lydi odos niežulys)

Virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (be virškinimo proceso sutrikimų ir įsisavinimo):

• Pykinimas
• Vidurių užkietėjimas, diegliai, pasireiškiantys mažyliams, maisto atpylimas
• Augimo ir normalaus vystimosi sutrikimas

Virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (pasireiškia virškinimo ir įsisavinimo sutrikimai):

• Ūmus viduriavimas
• Enteropatija (žarnyno gleivinės pažeidimai)
• Augimo ir normalaus vystimosi sutrikimas

Kvėpavimo takų alergija:

• dusulys (pasireiškiantis naujagimiams ir kūdikiams)
• lėtinis pūlingas bronchitas
• astma
• šienligė

Imuninės sistemos veiklos sutrikimai:

• atsinaujinančios infekcijos (IgA nepakankamumas)
• gomurinių tonzilių padidėjimas

Šlapimtakio ir lytinių organų uždegimas:

• Naktinis šlapinimasis
• Sėdmenų odos uždegimas, kurį sukelia laiku nepakeisti vystyklai
• Ūminis šlapimtakių uždegimas
• Šlapimtakių ir išorinių lytinių organų odos bei gleivinės uždegimas