Nepasiduok gripui

Virusas atakuoja

Infekcijos šaltinis yra gripu sergantis žmogus. Virusas nuo sergančio žmogaus persiduoda sveikajam oro lašeliniu būdu (su seilėmis, čiaudint, kosint, pokalbio metu), bei per nosies išskyras (sloga). Užkrėstas asmuo gali skleisti virusą netgi 2 dienas prieš ligos simptomų pasireiškimą ir 1 savaitę persirgus šia liga.

Gripo epidemijos pasireiškia rudens-žiemos sezono metu ir ankstyvą pavasarį. Staigus ir ūmus epidemijos protrūkis pasikartoja kas 2-3 metus. Būdinga gripo viruso savybė yra jo kintamumas (mutacija).

Nemalonūs ligos simptomai ir kenksmingi padariniai

Gripo inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių iki 48 valandų. Ligos pradžia yra staigi. Ligonis skundžiasi stipriais sąnarių skausmais (kaulų maudimas/„laužymas“), galvos skausmais, silpnumu, jaučiasi kaip sudaužytas ir pavargęs.

Dažnai pasireiškia karščiavimas bei drebulys. Liga paprastai tęsiasi 1-2 savaites. Dažnai nepaisoma blogos savijautos ir nekreipiama dėmesio į gripą. Deja, ši liga, ne iki galo išgydyta arba ,,užsitęsusi, pravaikščiota“, kelia rimtų komplikacijų grėsmę – nuo ausies uždegimo iki meningito.

Gripu dažniausiai suserga vaikai ir suaugusieji,  kuriuos vargina ūmios kvėpavimo takų ligos, metabolizmo (cukrinis diabetas), kraujotakos sistemos, inkstų ligos, silpna imuninė sistema, bei vyresni žmonės (mažylių imuninė sistema dar nėra stipri, jiems sunku apsiginti nuo bakterijų). Kuo vyresni esame, tuo greičiau silpsta mūsų imuninė sistema, o pensinio amžiaus žmones dažnai vargina lėtinės ligos, kurios silpnina imuninę sistemą.

Ką daryti?

Kad  nepatektų į mūsų kūną virusinė infekcija, reikia stiprinti imuninę sistemą prieš infekcijos pasireiškimo simptomus bei epidemijos metu. Organizmas bus geriau pasiruošęs virusų atakai, lengviau įveiks infekciją.

Sergant gripu reikia ne tik sušvelninti varginančius negalavimus, bet būtinai gulėti lovoje, būti namuose tol, kol visiškai nepasveiksite, duoti organizmui laiko regeneracijai. Nusilpnintas ligos žmogus, kuris iš karto kontaktuoja su aplinkiniais, gali užkrėsti ir kitus ir pats užsikrėsti dar kitu virusu. Tada jam bus sunkiau įveikti naują negalavimą.

Sergant virusine infekcija galima vartoti kompleksinius homeopatinius preparatus, kurie skatina žmogaus sveikimo procesą, stiprina imuninę sistemą. Šie vaistai turi mineralinės ir augalinės kilmės veikliųjų medžiagų, kurios gali įveikti negalavimus. Engystol taikomas kovoti su virusais (slopinti jų dauginimąsi) ir tuo pačiu suaktyvina žmogaus imuninę sistemą (pvz., stimuliuojant limfocitus T, pagrindines ląsteles, atsakingas už imuninę sistemą). Norint palengvinti gripo simptomus galima išgerti Gripp-Heel.

Kai yra būtini antibiotikai…

Po kiekvienos infekcijos reikia laiko atsigauti. O jeigu buvo paskirti antibiotikai regeneracijos procesas gali užtrukti keletą mėnesių. Toks ilgas laiko tarpas būtinas, kad organizmas pašalintų antibiotikų liekanas bei bakterijas.

Antibiotikai jau nuo 40-ųjų praeito šimtmečio metų naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti. Piktnaudžiavimas antibiotikais ar jų netaisyklingas vartojimas gali sukelti atsparių vaistams bakterijų išsivystymą, kurių neveikia žinomi antibiotikai. Daugelis organizacijų ragina ypač saikingai vartoti antibiotikus. Nepamirškime, kad antibiotikai, naikinantys bakterijas, taip pat naikina natūralią organizmo bakterijų florą ir po savęs palieka toksines ,,liekanas“. Norint išvengti šalutinio antibiotikų poveikio vartojimo metu, reikia pasirūpinti savo organizmu, kad atgautume jėgas bei ,,išvalyti“ organizmą po  infekcijos.

Bakterijų atsparumo reiškinys remiasi specialių enzimų išsiskyrimu, kurie skaido minėtą antibiotiką. Antibiotikai negali paveikti tam tikros rūšies bakterijų, todėl, kad atsparūs vaistams mikroorganizmai naikina antibiotiko veikliąsias medžiagas, kol šios bando sunaikinti bakterijas. Atsparumą vaistams sąlygoja netaisyklingas antibiotikų vartojimas, neatitinkantis gydytojo instrukcijų/rekomendacijų. Šį reiškinį gali sąlygoti per trumpas minėto antibiotiko vartojimo laikas.

Atsparumas antibiotikams atsiranda dėl atsitiktinių mutacijų. Naudingos bakterijos pakeičia genetinį kodą ir įsitvirtina sekančiose tos rūšies bakterijų kartose selekcijos būdu.

Antibiotikas slopina jautrių bakterijų augimą, o tuo pačiu palengvina atsparių bakterijų dauginimąsi..

Bakterijų atsparumo vaistams mechanizmai yra labai skirtingi. Paprasčiausias iš jų – tai enzimas, slopinantis minėto antibiotiko poveikį. Kitas žinomas mechanizmas – tai pakitimai bakterijų išorinėje sienelėje, kurios daro įmanomą antibiotiko patekimą į jam iškeltą tikslą bei metabolistinio kelio, užblokuoto antibiotiko įveikimas. Kadangi šiuo metu rinkoje turime didelį antibiotikų pasirinkimą, o nei vienas iš jų neveikia visų bakterijų rūšių, gydytojas, kuris rekomenduoja antibiotiko vartojimą privalo atitinkamai jį parinktį. Reikia daryti tyrimus (Antibiograminiai bakterijų pasėliai) norint nustatyti mikroorganizmo, kuris sukėlė ligą bei atsparumą ir jautrumą antibiotikams, rūšį.

Tik gydytojas gali rekomenduoti kokį antibiotiką vartoti, kad mūsų organizmas įveiktų infekciją, kurią sukėlė mikroorganizmai. Dažniausiai tai bakterijos, taip pat tai gali būti grybeliai bei vienaląsčiai organizmai.

Daugelio gydytojų teigimu sergant kvėpavimo takų ligomis antibiotikai nėra reikalingi, nes šias ligas dažniausiai sukelia virusai, kurie yra atsparūs antibiotikams. Viršutinių kvėpavimo takų ligos bei infekcijos turi labai panašius simptomus. Abiems yra būdingas karščiavimas, kosulys bei gerklės skausmas. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų etiologiją nustatyti labai sudėtinga, todėl dažnai nepagrįstai paskiriami antibiotikai, kas savo ruožtu sąlygoja atsparių antibiotikams mikroorganizmų, sukeliančių ligas, dauginimąsi.

Daugelis antibiotikų naikina virškinamojo trakto bakterijų florą. Tai sugriauna mikrobiologinę pusiausvyrą, gali sukelti spartų ir nesuvaldomą kitų bakterijų ir grybelių dauginimąsi. Minėti veiksniai sąlygoja gleivinės uždegimą, pykinimą, viduriavimą. Todėl gydytojas skiria vaistus apsaugančius nuo virusų ir bakterijų bei probiotikus, kurie atkuria natūralią bakterijų florą.

Po antibiotikų terapijos reikia regeneruoti imuninę sistemą. Naudojant antibiotikus mūsų organizme kaupiasi toksinės medžiagos. Tai gali sukelti apsinuodijimą bakterijų toksinais, kuriuos skleidžia bakterijos kai jų padaugėja antibiotikų terapijos metu. Apsinuodijimas vyksta esant per didelei antibiotikų dozei, kuri greitai veikia bakterijas ir vietoj jų dauginimosi sustabdymo, staigiai jas sunaikina. Toksinai, kuriuos išskiria negyvos bakterijos, patenka į kraują ir sukelia trumpalaikį paciento sveikatos būklės pablogėjimą.

Organizmo regeneracija po antibiotikų terapijos – tai ilgalaikis procesas. Imuninė sistemai reikia laiko, kad galėtų pašalinti iš organizmo antibiotikų liekanas. Atsižvelgiant į antibiotiką, veikliųjų medžiagų ir metabolitų dalis yra pašalinami per inkstus, virškinamąjį traktą ar per kvėpavimo takus. Netgi 20% nepakitusio vaisto ar metabolitų lieka organizme.

Daugelis pacientų jau žino, kaip reikia vartoti vaistus ir kaip reikia rūpintis savo organizmu antibiotikų terapijos metu. Antibiotikų terapijos metu mes saugome savo virškinamąjį traktą ir vartojame probiotikus, t.y. preparatus, atkuriančius natūralią žarnyno mikroflorą. Vis dažniau galvojame apie toksinų, taip pat ir tų, kuriuos palieka vaistai, šalinimą iš organizmo. Tai labai svarbu žmonėms, kurie dažnai vartojo, ar vartoja antibiotikus. Lymphomyosot (tabletės, geriamieji lašai) – kompleksinis homeopatinis  vaistas, stimuliuojantis imuninę sistemą, limfų drenažą bei bakterijų toksinų šalinimą.  Lymphomyosot galima vartoti nuo pirmos gydymo antibiotikais dienos. Apvalomoji terapija po antibiotikų terapijos užbaigimo trunka 2-3 savaites. Jeigu gydytojas nerekomendavo kitaip, paprastai vaistas vartojamas nuo 1 iki 3 tablečių 3 kartus per dieną, tabletes laikant po liežuviu arba 15-20 lašų 3 kartus per dieną.