Kaip virusai ir bakterijos plinta kolektyve?

Biuruose, kolektyvuose, jei virusai iš karto nepateko į kito žmogaus organizmą jų įkvėpus, jie nusėda ant įvairių paviršių – stalų, kompiuterių, telefonų, durų rankenų, virtuvės indų, t.y. bendrų daiktų, kuriais naudojasi ir sveiki, ir sergantieji. Tada užsikrečiama užterštomis rankomis palietus burną, nosį, akis.Anot profesoriaus, imliausi peršalimo virusams yra vaikai. Visų pirmą, dėl to, kad jų imuninė sistemą dar nesusiformavusi, tai įvyksta apie 18 m., todėl jos pajėgumas kovoti su infekcine liga yra silpnesnis. Kita vertus, vaikai dažnai dūksta, laksto, dėl to sušyla, po to sušąla ir taip greičiau pasigauna virusus. Kadangi dauguma vaikų lanko darželį arba mokyklą, virusai, dėl jau minėtų priežasčių, greitai juose išplinta.

Kokie yra didžiausi sveikų žmonių „priešai“?

„Susirgę vaikai, virusus perduoda tėvams, kurie nenorėdami praleisti darbo, arba nekreipia dėmesio į ligą ir stengiasi „pravaikščioti“, arba puola gerti antibiotikų. Nors nei gripo, nei viršutinių kvėpavimo takų uždegimo antibiotikai neveikia. Kitas blogumas, kad žmonės puola „mušti“ temperatūrą ir taip dar labiau skatina virusus daugintis. Įrodyta, kad esant aukštesnei nei 38 °C temperatūrai, žmogaus organizmas  gamina interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi, ir taip pats organizmas kovoja su liga, o kai temperatūra sumažinama dirbtinai, organizmas šios savybės nustoja, – pažymi profesorius. – Pabrėžiu, baisiausi priešai yra žmonės, kurie sirgdami vaikšto ir dėl to rizikuoja patys, nes didėja jų tikimybė sulaukti komplikacijų, be to, užkrečia kitus“.

Kodėl žmonės vis dažniau atsigręžia į homeopatiją?

Vis daugiau žmonių atsigręžia į ekologiją, nori gyventi ir maitintis sveikai, todėl ir susirgę renkasi natūralią mediciną. Kokios homeopatijos galimybes gydant virusines ir bakterines ligas? Kalbamės su gydytoja homeopate Daiva Jakuboniene.

Turbūt dar dažnai žmonės turi neteisingų žinių apie homeopatiją, laiko ją nemoksliniu gydymu, šarlatanizmu. Ar Lietuvoje gydymas homeopatija įteisintas?

Homeopatija nuo pat savo atsiradimo, prieš daugiau nei 200 m., buvo moksliška. Jos pradininkas, vokiečių gydytojas Samuel Hahnemann, savo hipotezes dėl homeopatinių vaistų veikimo pirmiausia išbandė su savimi, vėliau – su sveikais savanoriais. Homeopatija – tai gydymas panašiu, t.y. pacientui skiriamas toks vaistas, kuris panašius kaip jo ligos simptomus sukėlė sveikiems savanoriams vaisto bandymo metu. Visi esame ragavę kavos, kuri žvalina, padeda neužmigti. Homeopatiškai paruošta kava gydys nemigą. Tai ir būtų vienas panašumo principo pavyzdžių.

Nuo 1999 m. homeopatija yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų specialybių sąrašą. Taigi bijoti pacientams nėra ko. Eidami pas homeopatą Lietuvoje, jie visada paklius pas gydytoją, kuris turės ir reikiamas universitetinės medicinos žinias, todėl žinos, kada pacientą nusiųsti atlikti tyrimus ar pasikonsultuoti pas reikiamą specialistą, ir papildomas homeopatijos žinias, leidžiančias problemas spręsti ekologiškais, pašalinio poveikio neturinčiais vaistais.

Dažnai, kai kalbama apie tradicinę mediciną, girdime, kad tam tikrų ligų gydymo nėra, o yra tik galimybė malšinti simptomus, t.y. simptominis gydymas. Ar iš tiesų homeopatiniai preparatai veikia ligos priežastį, t.y. gydo ją iš esmės?

Labai liūdna, kad gydytojai savo nežinojimą dengia fraze „gydymo nėra“. Sąžiningiau būtų sakyti „aš kitokio gydymo nežinau“. Tačiau negalima kaltinti pačių gydytojų, kad jie nežino to, ko nesimokė per studijas.

Homeopatinis gydymas siekia sveikatos, o ne simptomų nebuvimo, ką universitetinė medicina vadina „ligos kontrole“. Taigi sveikata yra gydymo tikslas. Ir todėl homeopatui labai svarbios yra ligos priežastys. Jas paprastai pacientas žino, o jei nežino – ieško jų kartu su gydytoju. Tai leidžia parinkti gydymą, maksimaliai nukreiptą į ligos priežastis. Žinoma, žmogus mirtingas, todėl bus situacijų, kai homeopatinis gydymas tik lengvins simptomus. Tačiau bet kuriuo atveju jis papildomai neapkraus organizmo, nekels pašalinio poveikio.

Klasikinė ir modernioji homeopatija – pakomentuokite tai plačiau.

Klasikinė homeopatija stengiasi maksimaliai laikytis homeopatijos kūrėjo S.Hahnemann idėjų. Šios krypties homeopatai stengiasi pacientui parinkti vieną vaistą, kuris gydytų visus paciento simptomus. Metodas geras ir efektyvus, tačiau labai imlus laikui (konsultacija apie 1-2 val.). Kadangi šiuolaikiniai žmonės laiką taupo, užimti, atsirado greitesnio gydymo poreikis. Į šiuos laikmečio poreikius atsižvelgiančią homeopatinio gydymo sistemą išvystė kitas vokiečių gydytojas H.H.Reckeweg. Jis sukūrė kompleksines, iš kelių komponentų sudarytų homeopatinių vaistų receptūras, kurias galėtų skirti bet kuris gydytojas, universitetiniais metodais ištyręs pacientą, pagal jo ligos diagnozę. Jei pacientas serga angina, jam bus skiriamas anginos vaistas, jei sinusitu – sinusito ir t.t. Vaistų sudėtys sudarytos taip, kad veiktų apie 80 proc. konkrečios ligos simptomų. Tai toks ir yra modernumas – pacientas ištiriamas moderniais tyrimo metodais, o gydomas ekologiškais kompleksiniais homeopatiniais preparatais.

Žiemą aktualios viršutinių kvėpavimo takų ligos, gripas. Kokios homeopatijos galimybės prieš virusines ir bakterines ligas?

Yra tokių moderniosios homeopatijos vaistų, kurių priešvirusinis poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Šie preparatai slopina daugelį kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų. Ypač platus homeopatinio preparato Gripp-heel priešvirusinis spektras. Priešvirusinėmis savybėmis pasižymi ir preparatai Engystol, Euphorbium compositum. Engystol pagal tam tikrą schemą norint sustiprinti savo atsparumą virusams gali vartoti ir sveiki žmonės. Klinikiniai tyrimai nustatė, kad vartojant  Engystol organizme padidėja priešvirusinės medžiagos interferono gamyba. Dar svarbu, kad homeopatiniai preparatai nesistengia užmušti bakterijų ar virusų, o keičia organizmo terpę taip, kad joje bakterijoms ir virusams nebūtų gera. Sąlygos ligų sukėlėjams organizme atsiranda tada, kai jis užsiteršia emociniais, ekologiniais, biologiniais ar kitokiais toksinais. Homeopatiniai preparatai skatina jų šalinimą iš organizmo, taip užkirsdami kelią jame apsistoti virusams ir bakterijoms.

Teigiama, kad homeopatija gynybines organizmo funkcijas ne slopina, o aktyvina?

Taip, homeopatija stiprina apsaugines organizmo jėgas, padėdama šalinti iš organizmo toksinus. Homeopatiniai preparatai gali paskatinti tuos organizmo organus, kurie dirba vangiai, ir apraminti tuos, kurie dirba pernelyg aktyviai. Kai organai dirba darniai, kaip vieninga komanda, jie puikiai pašalina tai, kas į organizmą pakliuvo ar jame susidarė netinkamo. Todėl homeopatai nerekomenduoja grubiai mažinti temperatūros, stabdančios virusų ir bakterijų dauginimąsi (kas net ir pavojinga, nes meningokoko sukėlėjas geriausiai veisiasi, kai temperatūra yra 37°C), neslopina kūno išskyrų, su kuriomis šalinami toksinai. Per stiprias reakcijas homeopatiniai vaistai gali kiek sušvelninti, bet pagrindinį poveikį gauname būtent dėl organizmo funkcinių sistemų veiklos suderinimo.

Ar homeopatiniai preparatai gali sukelti pašalinių poveikių?

Homeopatija ir gimė ieškant būdų sumažinti to meto agresyvių vaistų pašalinį poveikį. S.Hahnemann bandė jį sumažinti vaistą skiesdamas. Vėliau buvo pastebėta, kad laipsniškas kinetinis homeopatinių tirpalų aktyvavimas, juos supurtant po kiekvieno praskiedimo, labai sustiprina jų veiksmingumą. Šiuolaikiniai fizikiniai homeopatinių vaistų tyrimai įrodo, kad būtent fizikinės šių vaistų charakteristikos pakinta skiedžiamus tirpalus suplakant. Pagrindinis homeopatinių vaistų poveikis yra ne cheminis, nors kai kurias pradines medžiagos savybes mažai skiesti tirpalai gali išsaugoti. Tačiau jei žaliava vaistui turi toksinių savybių, homeopatinė farmakopėja draudžia ją vartoti per mažai atskiestą. Taip užbėgama už akių vaistų pašaliniam poveikiui.  O vartojant vaistą atsiradusios toksinų šalinimo reakcijos (snarglys, laisvesni viduriai, pabėrimas, temperatūra ir kt.) ir yra organizmo būdas jų atsikratyti toksinų. Su jomis kovoti nereikia. Jei kartais organizmas sureaguoja labai audringai, vaistų vartojimas trumpam sustabdomas ir tęsiamas pradinei reakcijai aprimus.

Ar yra situacijų, kai homeopatinis gydymas netinka?

Manau, kad nėra situacijų, kai negalima vartoti homeopatinių vaistų. Tik kartais homeopatinis gydymas bus pagrindinis, o kartais jis bus vartojamas greta kito gydymo, pvz., operacijos, chemoterapijos, kt. Nėra gydymo apribojimų ir dėl amžiaus. Daugumą vaistų gali vartoti nėščios ir žindančios moterys.

Dėkojame už pokalbį.