Būkime pasiruošę – traumos visada nekviestos ir netikėtos
Traumos, net ir nedidelės, neigiamai paveikia žmogaus sveikatą ir gyvenimą. Planavai važiuoti į teatrą, bėgai laiptais, kryptelėjai – ir… čiurnos patempimas. Esi aktyvaus gyvenimo puoselėtojas, po darbo žaidi futbolą, krepšinį, praktikuoji šiaurietišką ėjimą, tačiau visa tai gali ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir kuriam laikui ją atimti. Traumos tyko visur – buityje, gatvėje, sporto salėje. Kaip pasiruošti? Ką svarbu žinoti patyrus traumą?
Konsultuoja gydytoja natūropatė, holistinio sveikatos principo propaguotoja Edita Jaskelevičienė.
Traumų statistika – grėsminga
Higienos instituto duomenimis, 2017 m. iš viso buvo užfiksuoti 80 683 laikinojo nedarbingumo dėl traumų atvejai, ir tai yra 1,1 proc. daugiau nei 2015 m. 88,8 proc. šių atvejų sudarė traumos buityje ir 11,2 – traumos darbe, kelyje į darbą ar iš jo.
Nagrinėjant sužalojimų duomenis, nustatyta, kad tarp 0–4 metų vaikų ir vyresnių kaip 70-ties metų amžiaus žmonių, kurie buvo gydomi stacionare ar kreipėsi į skubiosios pagalbos skyrių, buitinės traumos sudarė absoliučią daugumą – 80 proc. Ypač daug traumų patiria 10–19 metų amžiaus vaikai ir jaunimas: šiuo periodu patiriamos traumos mokykloje, sporto traumos, tyčiniai susižalojimai. Kad ir koks sužalojimas būtų, dažniausiai jis patiriamas nukritus. Iš visų pacientų, gydytų ligoninėse, tarp 0–17 m. amžiaus jaunimo nukritimai sudarė 48,2 proc., o tarp vyresnių ligonių – net 72,2 proc.
Minėti skaičiai parodo situaciją dėl sunkesnių traumų, kai žmonės kreipiasi į ligoninę, skubiosios pagalbos skyrių. Tačiau daug daugiau yra atvejų, kai patiriama nesunki trauma, kurią žmogus gydo savarankiškai.
Traumos sportuojant
Sportuojantys žmonės pakliūva į didesnės rizikos patirti sužalojimą grupę. Pagrindinės jų klaidos – per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, o to pasekmė – neadekvatūs krūviai, kurie baigiasi trauma. Kita bėda, kad, pajutę nedidelius skausmus, sportininkai mėgėjai dažnai nekreipia į tai dėmesio. O juk būtent skausmas ir yra pirmasis signalas, kad fizinė veikla atliekama netinkamai, kad raumenų darbas išbalansuotas arba prieš treniruotę nebuvo tinkamai atlikti apšilimo pratimai.
Žiema – didesnio traumatizmo sezonas
Sniegu ir ledu padengtos gatvės ir šaligatviai – iššūkis, kurį ne visiems pavyksta sėkmingai įveikti. Po šlapdribos paspaudęs šaltukas, apledėjusios gatvės, laiptai, ledas, padengtas sniegu, – vienos dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Judriausi yra vaikai, tarsi didesnė rizika, kad jie patirs traumą, tačiau statistika skelbia, kad žiemos metu dėl sutrikusios smegenų kraujotakos ir koordinacijos dažniau griūva vyresnio amžiaus žmonės. Be to, jų kaulai yra retesni ir trapesni, ir tai didina traumų riziką.
Slidžiame kelyje žmogus susižaloja krisdamas. Sunkesniu atveju jam gali lūžti kaulai, lengvesniu – atsiperka sumušimu, kuris pasireiškia kraujosruva, patinimu, skausmu.
Permainingi žiemos orai – išbandymas sąnariams
Žmonės, kurie serga sąnarių uždegiminėmis ligomis (pvz., artritu), dažnai ligos paūmėjimą pajunta žiemą. Stiprūs skausmo priepuoliai gali praeiti pasikeitus orams, bet gali varginti nuolat. Sutinę, sustingę sąnariai smarkiai apriboja galimybes, sutrikdo kasdieninę veiklą. O svarbiausia, kad sąnarius gelia, maudžia.
Įprasta manyti, kad sąnarių uždegimas yra vyresnės kartos liga. Tačiau šiandien šis sveikatos sutrikimas vis dažniau vargina ir jaunus žmones. To priežastys siejamos tiek su mažu fiziniu aktyvumu, tiek su perdėtai dideliais fiziniais krūviais. Vienu atveju sąnariai sustingsta, nyksta, kitu – susidėvi. Dažnai sąnarių skausmas ir uždegimas kyla dėl netinkamai atliekamos mankštos, pratimų, kurie traumuoja sąnarį.
Kokios traumos dažniausios?
Traumas galima skirstyti į ūmines ir lėtines. Ūminės traumos, skirtingai nei lėtinės, atsiranda staiga ir dėl aiškaus sužalojimo, pvz., griuvimo, patempimo, smūgio, kt. Lėtinės traumos pasireiškia lėtai, po truputį ir gali tęstis mėnesių mėnesius.
Pagal sunkumą traumas galima suskirstyti į lengvas, vidutines ir sunkias. Lengvos traumos – tai sumušimai, patempimai, nubrozdinimai. Vidutinio sunkumo trauma – tai gilesni raumenų, sąnarių pažeidimai, kai sąnarys būna iš dalies nestabilus. Sunkios traumos – kai raištis plyšta visiškai ar beveik visiškai arba įvyksta raumens įplyšimas, ar sausgyslė nutrūksta, įvairūs lūžiai ir t.t.
Kaip sau padėti patyrus traumą?
Visų pirma, traumą turėtų apžiūrėti ir įvertinti gydytojas. Aišku, išskyrus tuos atvejus, kai trauma yra nesunki, pavyzdžiui, nedidelis nubrozdinimas ar pan.
Gydant traumas, siekiama sumažinti uždegimo požymius: skausmą, patinimą, kraujosruvas, taip pat atkurti pažeistos vietos funkcijas ir kuo greičiau grąžinti žmogų į aktyvų gyvenimą. Svarbu žinoti, kad uždegimas lydi ne tik skausmą, bet ir gijimo procesą. Todėl gydant traumas svarbu visiškai neužslopinti uždegimo, nes tai gali sulėtinti gijimo procesą. Tai turėtume žinoti, kai renkamės priemones, skirtas traumoms gydyti.
Traumeel S tepalas ir tabletės visada turėtų būti po ranka. Tai yra homeopatiniai vaistiniai preparatai, kurie vartojami bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomams gydyti.
Traumeel S tepalas ir tabletės veikia visus pagrindinius traumos požymius – skausmą, uždegimą, patinimą, kraujosruvas. Jų sudėtyje yra net 14 įvairių homeopatiškai paruoštų augalinių ir neorganinių komponentų. Vieni komponentai (mėlynoji kurpelė, sodinis hamamelis, daugiametė saulutė, kalninė arnika, vaistinė šunvyšnė) veikia kraujosruvų gijimą, nes didina kraujagyslių tonusą ir reguliuoja jų pralaidumą, išjudina kraujo sąstovį. Kiti (siauralapė ir rausvažiedė ežiuolė) mažina pūliavimo tikimybę. Svarbi grandis gydant traumas yra skausmo valdymas. Taigi mėlynoji kurpelė, kalninė arnika, paprastoji jonažolė, vaistinė ramunė pasižymi skausmo malšinamuoju poveikiu. Gijimą, rando ar kaulinio rumbo formavimąsi skatina vaistinė medetka, kalninė arnika, rausvažiedė ežiuolė ir vaistinė taukė.
Vartojimo rekomendacijos
- suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams rekomenduojama vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps).
- vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojama vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. Tepti plonu sluoksniu pažeistą vietą, ant gydomos vietos galima uždėti tvarstį.
Traumeel S tepalo vaisto pakuotės lapelis>>>
Traumeel S tablečių vaisto pakuotės lapelis>>>
Pagalba, kai vargina sąnarių skausmas
Kai vargina sąnarių skausmas, rekomenduojama vartoti homeopatinį vaistinį preparatą Zeel T – tabletes ir tepalą. Tai daugiakomponentis preparatas, kuriame yra homeopatiškai paruoštų mineralinių, augalinių ir biologinių sudedamųjų dalių. Zeel T veikia pagrindinius simptomus, dėl kurių skundžiasi žmonės, kuriuos vargina sąnarių skausmas, uždegimas. Zeel T tepalo ir tablečių vartojama, jei reikia lengvinti sąnarių ligų, ypač susijusių su skausmu, patinimu ar sąnarių nejudrumu, simptomus.
Vartojimo rekomendacijos
- suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams rekomenduojama vartoti po 1 tabletę 3–5 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps).
- rekomenduojama suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams. Ryte ir vakare tepti ligos apimtą vietą, pvz., kelio sąnario sritį, patepti 4–5 cm tepalo juostele ir švelniai įtrinti.
Zeel T tablečių vaisto pakuotės lapelis>>>
Zeel T tepalo vaisto pakuotės lapelis>>>
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt
