Kelionė su mažu vaiku: ką svarbu žinoti?

Vaiko gimimas neturėtų riboti mobilumo ir uždaryti jaunos šeimos tarp keturių sienų. Kita vertus, kelionėms su mažais vaikais reikia pasiruošti atidžiai: svarbu žinoti keletą subtilybių ir būti pasirengusiems įvairioms situacijoms. Kiekviena mama nori užtikrinti maksimalų komfortą ir saugumą savo vaikui, o ypač tai svarbu, kai keliauti ruošiamasi su kūdikiu ar mažu vaiku.

Gydytoja homeopatė Edita Jaskelevičienė apžvelgia, ką svarbu žinoti apie vaiko sveikatą, elgesį kelionėje, pataria, kokių medikamentų būtinai turėtų būti vaistinėlėje.

Kelionėje vaikas gali tapti neramus

Keliauti galima automobiliu, traukiniu, lėktuvu ar laivu. Gera žinia, kad vaikų iki 2 m. transporto priemonėje praktiškai niekada nepykina, nes jų vestibulinis aparatas dar nėra visiškai susiformavęs. Tačiau ilgesnė kelionė automobiliu turi kitų keblumų – vaikas pavargsta sėdėti, ima muistytis, tampa neramus. Žinoma, kad maži vaikai (iki 2–3 metų) neišlaiko dėmesio ilgiau nei kelias minutes, jiems greitai gali tapti nuobodu. Todėl keliaujant automobiliu būtina pasirūpinti, kuo vaiką užimti, parinkti užduočių knygelių, sugalvoti žaidimų. Taip pat svarbu suplanuoti dažnesnius sustojimus, kad vaikas galėtų pajudėti, pažaisti.

Į tolimesnes keliones dažniau skrendama. Paprastai kūdikiai ir maži vaikai lengvai pakelia skrydį, prisitaiko prie naujų sąlygų. Tiesa, pasitaiko ir priešingų situacijų – kai kūdikis ar vaikas tampa neramus. Mažylis gali jautriai reaguoti į aplinkos pakeitimą, pavargti nuo žmonių šurmulio, kitų dirgiklių. Beje, visi vaikai labai jaučia mamos nuotaiką, todėl itin svarbu pačiai mamai išlikti ramiai. Kai rami mama, ramus ir vaikas.

Iki pusės metų kūdikis daugiausia laiko miega. Atsižvelgiant į tai reikėtų planuoti ir kelionę. Jei pabudęs kūdikis neramus, verkia, jį reikėtų priglausti, glostyti, raminti. Kūdikiui svarbu, kad mama būtų šalia, taip jis jaučiasi saugus. Kuo vyresnis vaikas, tuo jis aktyvesnis, tuo daugiau problemų kelionėje gali kilti. Beje, apkabinimas be galo svarbus visiems vaikams. Kad kelionė lėktuvu neprailgtų, vaikui reikėtų paruošti įvairių staigmenų, tačiau netraukti visų iš karto. Tai gali būti nauja knygutė, lipdukai, pieštukai.

Kelionėje visada svarbu turėti kuo pagirdyti. Lėktuvui kylant ir leidžiantis, gali užgulti ausytes. Tokiu atveju gali padėti buteliukas su gėrimu, čiulptukas.

Vaikas gali tapti neramus ir dėl to, kad laiko juostų pakeitimas išderina jo būdravimo ir miego režimą. Tai gali paveikti ir mažus, ir didesnius vaikus, tačiau kuo vyresnis vaikas, tuo jis lengviau adaptuojasi. Kelionėje rūpesčių gali sukelti ir pirmieji dantukai.

Būtina pasitarti su gydytoja

Nuomonių, nuo kokio amžiaus galima keliauti su kūdikiu, yra įvairių. Vieni mano, kad nereikėtų planuoti kelionių su mažesniu kaip 3 mėn. kūdikiu. Kiti – kad toli keliauti nereikėtų iki pirmojo gimtadienio. Tačiau realybėje tėveliai keliauja su įvairaus amžiaus vaikais. Svarbiausias dalykas ruošiantis į kelionę – pasitarti su gydytoju. Tik vaikų ligų gydytojas gerai žino jūsų vaiko ligų istoriją, vystymosi ypatumus. Jeigu gydytojas pritaria išvykai, jis patars ir kaip elgtis kelionėje. Jei vaikas linkęs sirgti peršalimo ligomis arba pernelyg greitai įsijautrina, greičiausiai gydytojas rekomenduos kelionę atidėti, nes bet kokia išvyka – stresas ir išbandymas.

Taip pat kelionę rekomenduojama atidėti, jeigu:

• vaikas serga;
• po pasveikimo nepraėjo nė savaitė.

Kitos rekomendacijos prieš kelionę:

• Nepatariama skiepyti vaiko likus 2 savaitėms iki kelionės, taip pat ir anksčiau nei praėjus 2 savaitėms po sugrįžimo.
• Kad vaikas nesusirgtų prieš pat kelionę, likus porai savaičių iki išvykos reikėtų vengti lankytis renginiuose, kur daug žmonių.
• Neverta pratinti vaiko prie darželio, jeigu po mėnesio planuojate atostogauti ir keliauti.

Pavojus perkaisti

Vasarą pavojus vaiko sveikatai gali kilti ir kai vykstama į itin šiltus kraštus. Mažo vaiko, kūdikio kūnas ne taip greitai prisitaiko prie karščio, jis neprakaituoja, atvėsinimo mechanizmai veikia prasčiau. Be to, vaikai negali pasakyti, kad yra ištroškę. Visa tai didina dehidratacijos riziką. Todėl būtina pasirūpinti, kad karštą dieną kūdikis ar mažas vaikas gautų pakankamai skysčių. Ypač karštu paros metu – 12–16 val. – geriau likti patalpoje, neiti į ekskursijas, prie jūros. Be abejo, svarbu pasirūpinti vaiko apsauga nuo saulės, atitinkamais drabužiais, galvos apdangalu, tepti vaiko odą apsauginiu kremu.

Kelionių vaistinėlė: ką svarbu turėti?

Kelionių vaistinėlėje rekomenduojama turėti svarbiausių būtinų vaistų, nes jų gali prireikti, kai vaistinės nebus šalia arba ji nedirbs. Taip pat niekada negalima žinoti, ar vaistinėje rasime reikiamų vaistų. Vaistininkas gali pasiūlyti panašių vaistų, tačiau negalime žinoti, kaip vaikas juos toleruos. Pagrindinių vaistų sąrašas nėra didelis. Svarbu turėti vaistų nuo karščiavimo, slogos, viduriavimo, dantukų dygimo. Taip pat reikėtų turėti pediatro telefono numerį ir susitarti, kad galėsite jam paskambinti bet kokiu rūpimu klausimu.

Tėveliai dažnai klausia, kokie geriausi vaistai nuo temperatūros, dantų dygimo skausmo

Rekomenduoju atsigręžti į priemones, kurios veikia švelniai, neslopina natūralių organizmo apsauginių procesų. Kai vaikui aukšta temperatūra, rekomenduojama vartoti homeopatiškai paruoštų Viburcol žvakučių. Jos taip pat tinka neramumui gydyti, dantukų kalimosi metu pasireiškiantiems negalavimams, ausyčių skausmui lengvinti.

Kodėl Viburcol žvakutės veiksmingos?

Viburcol sudėtyje yra medžiagų, lengvinančių simptomus, kurie pasireiškia, kai dygsta dantys, kai vaikui aukšta temperatūra. Tokiais atvejais vaikelis būna jautrus, irzlus, neramus. O jeigu pirmieji dantukai ima rodytis kelionėje, organizmo reakcija į tai gali būti stipresnė, t.y. vaikas gali jautriau reaguoti, labiau karščiuoti, verkti. Todėl rekomenduoju turėti Viburcol žvakučių, kurių sudėtyje yra vaistinė ramunėlė, ji ramina, mažina uždegimą. Taip pat yra vaistinė šunvyšnė, kuri padeda, kai karščiuojama, karklavijas, kuris tinka, kai kimba sloga, temperatūra, o būtent tokie simptomai ir pasireiškia dygstant dantukams. Šilagėlė tinka jautriems, dažnai verkšlenantiems vaikeliams. Plačialapis gyslotis pasižymi baktericidinėmis, uždegimą slopinančiomis savybėmis. Taigi Viburcol žvakutės veikia visus simptomus, kurie pasireiškia, kai dygsta dantys, kai vaikui aukšta temperatūra.

Kaip vartoti Viburcol žvakutes?

Net ir kūdikėliams galima vartoti visą Viburcol žvakutę. Jeigu mamos labai nerimauja, gali skelti pusiau išilgai. Viburcol žvakutės vartojamos pagal patvirtintas dozavimo rekomendacijas. Įprastinis dozavimas ir dozavimas ūminiais atvejais:

• suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems vaikams: kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 4 kartus per dieną;
• 6–11 metų vaikams kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 4 kartus per dieną;
• 2–5 metų vaikams kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 3 kartus per dieną;
• jaunesniems kaip 2 metų vaikams kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 2 kartus per dieną.
• jaunesniems kaip 6 mėnesių vaikams žvakutes rekomenduojama vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju.

Patarimai, kaip elgtis, kad kelionė su mažu vaiku suteiktų džiaugsmą, o ne problemas

Svarbu žinoti, kad:

• 3–6 mėn. vaiko miego režimas paprastai yra nusistovėjęs, todėl rekomenduojama planuoti kelionę, kai vaikas miega;
• planuojant keisti daug laiko juostų, vaiko miego ir būdravimo režimą taip pat reikėtų pradėti keisti iš anksto, likus 2 savaitėms iki kelionės pradžios;
• vyresni kaip 6 mėn. kūdikiai gali būti labai prisirišę prie namų ir aplinkos pakeitimas gali juos veikti, jie gali tapti neramūs. Todėl kelionėje stenkitės kuo daugiau liesti kūdikį, apkabinti, sūpuoti, taip jis jausis saugiai;
• kelionė gali kelti nemalonių staigmenų, pvz., vaikas gali susirgti, gali pradėti kaltis dantukai. Todėl rekomenduojama turėti vaistinėlę ir specialių priemonių, kurios gali padėti vaikeliui, pvz., homeopatiškai paruoštų Viburcol žvakučių.

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt