Pavasarį ypač paūmėja akių sudirgimas ir ašarojimas. Kaip sau padėti?

Žmogaus akis – sudėtingiausias mechanizmas, kuris suteikia galimybę skirti spalvas ir atspalvius, matyti daiktus, įvertinti jų formą ir atstumą, orientuotis erdvėje. Regėjimas leidžia mokytis ir dirbti, pažinti ir grožėtis aplinkiniu pasauliu. Kai vargina akių skausmas, paraudimas ar perštėjimas, norime, kad šie nemalonūs simptomai išnyktų kuo greičiau ir kad į pasaulį galėtume žiūrėti plačiai atmerktomis akimis.

Pataria gydytoja homeopatė Edita Jaskelevičienė.

Oro sąlygų ir kokybės įtaka akims

Akių ašarojimas ar paraudimas gali būti susijęs su oro sąlygomis, pvz., šaltą ir vėjuotą dieną akys ašaroja labiau. Tačiau reikėtų žinoti, kad šie nemalonūs simptomai nebūtinai bus trumpalaikiai ir vargins tik lauke, nes dažnai tai nėra vien atsakas į nepalankias meteorologines sąlygas. Minėti požymiai gali būti pirmieji sausų akių sindromo pranašai. Tokiu atveju žmonės gali skųstis deginimu, niežuliu, akių paraudimu, pablogėjusiu matymu ar svetimkūnio pojūčiu, sakyti, kad akys tarsi smėlio pripiltos. Vienas dažnesnių simptomų – šviesos baimė. Su sausų akių sindromu susijęs ir jau minėtas padidėjęs jautrumas vėjui, kai, žmogui išėjus į lauką, akys ima ašaroti. Šiai ligai didelę įtaką daro aplinka: įvairios dulkės, dūmai, sausas patalpų oras, dienos šviesos lempos, kompiuteriai blogina akių būklę, sunkina simptomus.

Apskritai oro kokybė be galo svarbi žmogaus sveikatai. Žinomi oro taršos šaltiniai – žemės ūkio, energijos gamybos ir pramonės veikla, kelių transportas, kuro deginimas, sąvartynai ir kt. – kol kas mažai siejami su akių sveikata. Tačiau vulkanų išsiveržimas, smėlio audros, jūros druskos aerozoliai, o ir žiedadulkės taip pat yra gamtiniai oro taršos pavydžiai, ir jų įtaka akims žinoma. Pavyzdžiui, po ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje (2010 m.) dėl galimų pelenų debesų nusileidimo žmonės buvo įspėjami riboti buvimą lauke, o, pajutus kvėpavimo takų dirginimą, akių perštėjimą, paraudimą, niežėjimą ar ašarojimą, grįžti į uždaras patalpas. Be abejo, ugnikalnių aktyvumas – ekstremali situacija, kuri ištinka retai. Tačiau kita natūrali oro tarša – žiedadulkės – žmogų atakuoja kiekvienais metais.

Kodėl dėl žiedadulkių ašaroja akys?

Pastaruoju metu vėjo pernešamos žiedadulkės yra priskiriamos prie vienos iš periodiškai veikiančių oro taršos rūšių. Dėl kintančių klimato sąlygų keičiasi augalų įvairovė, ir tai sudaro palankias sąlygas naujiems gamtiniams alergenams – žiedadulkėms – plisti.

Pavasaris ir vasara – augalų žydėjimo metas. Būtent tuo laiku, pasklidus ore žiedadulkėms, paūmėja ir alerginės ligos. Skaičiuojama, kad kas penktas Europos gyventojas, prasidėjus augalų vegetacijai, pajunta alergijos požymius. Pagrindiniai ir dažniausi simptomai yra akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas. Taip pat akys tampa skausmingos, jautrios šviesai. Dažnai pradžioje vargina akių niežėjimas, po to parausta akių kampeliai, vėliau – visos akys. Akių alergija gali pasireikšti ir vien ašarojimu, be paraudimo.

Įtarti akių alergiją gali ir pats žmogus. Jeigu pastebite, kad kasmet pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai ar kiti augalai, akys ašaroja, jas niežti, peršti ir skauda, galima daryti prielaidą, kad kankina pavasarinė akių alergija. Tačiau tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija, nes diagnozę gali nustatyti tik specialistas.

Pasaulyje žinoma tūkstančiai alergenų. Augalai, kurie gali sukelti alergiją, skirstomi į keletą grupių: tai medžiai, pievų ir sėkliniai augalai. Taigi, sprogstant medžiams (alksnis, skroblas, lazdynas, beržas, ąžuolas) ar žydint pievoms, plika akimi nematomos žiedadulkės patenka į akis ir suerzina junginę. Žydinčių augalų turime savo aplinkoje, tačiau nebūtinai šalia esantys bus kalti dėl to, kad akis ima niežėti, jos sausėja, parausta ar ašaroja. Smulkios ir lengvos augalų žiedadulkės keliauja nepaisydamos sienų ir gali įveikti ne vieną šimtą ar net tūkstantį kilometrų. Todėl vien tai, kad aplinkoje nėra alergizuojančio augalo, deja, bet ne visada apsaugo nuo alergijos.

Saulė irgi gali būti žalinga

Akims, kaip ir odai, pavojingi tie patys saulės ultravioletiniai spinduliai. Kaip žinoma, ultravioletiniai (UV) spinduliai pagal bangos ilgį skirstomi į UVC spindulius (trumpesni negu 280 nm), UVB (bangos ilgis – 315–280 nm) ir ilgiausius UVA spindulius (380–315 nm, yra UVA). Ne visi šie spinduliai atkeliauja iki žemės: pavojingiausi UVC spinduliai žemės nepasiekia. UVB spinduliai nėra didelio intensyvumo, tačiau gali būti žalingi. Akims labiausiai kenkia UVA spinduliai, nes jie pereina pro akies rageną ir patenka gilyn į akies struktūrą.

Norėdami, kad saulė teiktų tik malonumą, turėtume žinoti, kad akims pavojingesnės rytinės ir vakarinės valandos, nes būtent šiomis valandomis saulė yra žemiau, ir jos spinduliai šviečia tiesiai į akis. Be to, akims gali pakenkti ir tie spinduliai, kurie atsispindi nuo vandens, smėlio ar kitų paviršių, nes gali pažeisti neapsaugotą akių tinklainę.

Akių lašai be konservantų pavargusioms akims

Homeopatinis vaistinis preparatas Oculoheel akių lašai tinka ir vaikams (nuo 6 metų), ir suaugusiems žmonėms. Šiuos akių lašus gali lašinti ir nešiojantieji kontaktinius lęšius. Akių dirginimas, pervargimas, ašarojimas, smėlio pojūtis akyse, jautrumas šviesai ir vokų kraštų uždegimas gali būti palengvėti vartojant Oculoheel akių lašus.

Šie akių lašai pasižymi uždegimą slopinančiomis, paburkimą mažinančiomis savybėmis. Tai užtikrina jų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos: pievinė akišveitė, vaistinis skabėtras, paprastasis pilokarpas ir siauralapė ežiuolė.

Akišveitės veiklioji medžiaga reguliuoja ašarų liaukos veiklą, todėl tinka, kai akys ašaroja, taip pat uždegimui mažinti. Vaistinis skabėtras dezinfekuoja ir spartina medžiagų apykaitą. Paprastasis pilokarpas ypač tinka, kai akys pavargusios, sudirgusios. Ežiuolė stimuliuoja imunitetą ir veikia uždegimą, kartu mažina akių skausmą, ašarojimą.

Svarbu, kad Oculoheel akių lašai neturi konservantų. Tai išties didelis privalumas, nes bet kokia konservuojamoji medžiaga papildomai dirgina akis. Lašindami konservantų turinčių akių lašų, viena vertus, jas drėkiname ir gydome, tačiau, kita vertus, sausiname.

Oculoheel akių lašų vartojimo rekomendacijos:

• vaikams nuo 6 metų ir suaugusiems žmonėms paprastai reikia lašinti į pažeistą akį po 1 lašą 3 kartus per dieną;
• jei vartojama ir kitokių akių lašų, tarp jų ir Oculoheel akių lašų lašinimo rekomenduojama daryti 15 minučių pertrauką.

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt