Mažėja sveikas akis turinčių žmonių. Kodėl?

Žmogaus akis – sudėtingiausias mechanizmas, kurio dėka skiriame spalvas ir atspalvius, matome daiktus, įvertiname jų formą ir atstumą, orientuojamės erdvėje. Regėjimas leidžia mokytis ir dirbti, pažinti ir grožėtis aplinkiniu pasauliu. Tačiau gyvename XXI amžiuje, kuriame technologijos jau atsigręžia prieš mus. Iš vienos pusės, civilizacija palengvina ir pagerina žmonių gyvenimą, iš kitos – sukelia ligas ir negalavimus. Viena opių tendencijų –mažėja sveikas akis turinčių žmonių. Kodėl? Ar įmanoma išsaugoti akių sveikatą?

Kalbamės su gydytoja oftalmologe Irena Bušauskiene.

 

Kompiuteris į mūsų gyvenimą atėjo ne per seniausiai, tačiau jau spėjo tapti neatsiejama jo dalimi. Ir vaikai, ir suaugusieji valandų valandas tūno prie kompiuterio, nors tai ir nėra visiškai nekalta. Kaip ir kodėl kenkia kompiuteris?

Iš tiesų, nerimą kelia ne tik tai, kad mažėja sveikas akis turinčių žmonių, bet ir tai, kad akių ligos „jaunėja“. O didžiausi to kaltininkai visose amžiaus grupėse yra kompiuteriai. Turbūt sunkiai rasime darbą, kuriame nereikėtų kompiuterio. O jei jau darbe jo nėra, tad po darbo, vakarais, kompiuterio galimybes išbando kone visi. Vieni naršo internete, kiti susirašinėja su draugais, treti skaito, ketvirti žiūri filmus ar klausosi muzikos. Kompiuteriu naudojamės nuo mažų dienų, nors jis ir gali paskatinti daugelį ligų. Labiausiai nuo kompiuterio kenčia akys – jos parausta, ašaroja, jas peršti, vystosi uždegimas. Dažniausiai žmonės visus šiuos pojūčius apibūdina taip – it smėlio pilnos.

Kompiuteriai kenkia, nes užpildo visą ir vaikų, ir suaugusiųjų laisvalaikį. Vaikai beveik nebūna lauke, mažai juda. Todėl nepailsi ir akys. Šiandieninio jaunimo darbotvarkė tokia, kad iki pietų jų akys intensyviai dirba mokykloje arba universitete, po pietų – namie, atliekant namų darbus arba žiūrint į kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Ne kitokia ir suaugusiųjų realybė: dieną įtemptas darbas prie kompiuterio, vakare – televizorius arba „nepakeičiamasis“ kompiuteris. O ir išmanieji mobilieji ne mažiau nei kompiuteris vargina akis.

Be to, akims kenkia ne tik žiūrėjimas į kompiuterio ekraną, bet ir netaisyklinga kūno padėtis, dėl ko įsitempia nugaros ir sprando raumenys, o tai didina ir akių raumenų įtampą.

Kas vyksta nuolat žiūrint į kompiuterio ekraną?

Paprastai žmogus mirksi 20–25 kartų per minutę. O ir mirksime ne šiaip sau: mirksint drėkinamas akies paviršius, ir tai apsaugo jas nuo sausėjimo. Kai įtemptai dirbame žiūrėdami į kompiuterį, mirksime kelis kartus rečiau. Dėl to akies paviršius nėra tinkamai ašarų drėkinamas, ir jas peršti, akys parausta ir t.t.

Be to, kai akys visada nukreiptos į artimą objektą, pvz., žiūrint į kompiuterį, visada yra įsitempusi tam tikrą akių raumenų grupė, o turėtų dirbti visi akių raumenys, t.y. reikėtų leisti akims žiūrėti ne tik į artimą, bet ir tolimą objektą. Taip vieni raumenys dirbtų, kiti ilsėtųsi.

Kas, be kompiuterio, dar didina akių perštėjimą, ašarojimą, sukelia kitus nemalonius pojūčius?

Civilizacijos sukeltiems akims kenkiantiems pojūčiams apibūdinti sukurti specialūs terminai – tai uždarų patalpų konjunktyvitas, nesveiko pastato sindromas. Tai atsitinka tuomet, kai žmonės daug laiko praleidžia biuruose, kuriuose vasarą orą sausina kondicionieriai, žiemą – centrinis šildymas, kur nuo ryto įjungtos dienos šviesos lempos (kurių blyksėjimas akims nematomas, tačiau labai kenksmingas). Taip pat ir darbo vieta biure ne visada yra patogi, dėl ko nuolat įtempti nugaros ir sprando raumenys.

Be to, akims labai kenkia netaisyklinga mityba – daug konservantų maiste, mažai šviežių daržovių, nepakankamas skysčių kiekis. Mūsų organizmas unikalus, ir viskas jame susiję: jeigu nepakankamai išgeriame skysčių, tai turi įtakos ir akių sausumui. Taigi, iš vienos pusės, nepakankamas skysčių kiekis, iš kitos – „nesveikas pastatas“, nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterį išgarina ašaras, kurios labai reikalingoms akims drėkinti.

Kas vyksta, kai akys sausėja?

Kai vargina sausų akių sindromas (SAS), žmogus skundžiasi, kad akys ašaroja, nors iš tiesų ašarojimas yra refleksinis: atlikus ašarų mėginį, nustatoma, kad ašarų yra labai mažai. Situacija paradoksali: žmogui atrodo, kad nuolat bėga ašaros, o iš tikrųjų akys yra sudirgusios, sausos ir ašaroja tik dėl to, kad pervargsta.

Per parą pasigamina apie 1–1,5 ml ašarų. Už akių drėkinimą atsakinga ašarų plėvelė, kuri ir sutepa akį, ir pašalina nešvarumus, ir apsaugo nuo infekcijos, ir sudaro sąlygas gerai matyti, nes suformuoja lygų optinį ragenos paviršių. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama ar ašarų gaminama per mažai, vystosi SAS.

Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai: vidinis, vidurinis ir paviršinis. Giliausias ir ploniausias yra vidinis sluoksnis, jis yra arčiausia akies, jį sudaro glikoproteinai, kurie reikalingi, kad ašara gerai prikibtų prie akies paviršiaus. Kitas sluoksnis – vidurinis (vandeninis), pats storiausias, drėkina ir maitina akį, išplauna svetimkūnius ir dirgiklius. Ir trečias – paviršinis (riebalinis) sluoksnis, kuris lėtina vandens išgaravimą. Kai pakinta bent vienas iš trijų ašaros plėvelės sluoksnių, gali atsirasti minėtų akies simptomų.

Suaugęs žmogus į akių gydytoją dažnai kreipiasi pats, nes supranta, kad akių nuovargis, ašarojimas, perštėjimas ilgainiui gali virsti rimta liga. Tačiau kaip laiku pastebėti, kad minėti akių simptomai vargina vaiką?

Tėvai turėtų susirūpinti, jei vaikas žiūri iš arti, prisikišęs, žiūrėdamas televizorių sėdasi arčiau, prisimerkia, dažniau mirksi, jo akys paraudusios, trūkčioja vokai, skundžiasi galvos skausmu.

Kokios homeopatijos galimybės šioje srityje? Ko galbūt žmonės nežino apie homeopatiją, ko bijo?

Homeopatiniai akių preparatai tinka visiems – ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir nešiojantiesiems kontaktinius lęšius. Kadangi homeopatiniai vaistai mūsų šalyje vartojami seniai, žmonės jau turi ir pakankamai žinių apie juos. Galiu pasakyti iš praktikos, kad šiandien pacientai labiau bijo tradicinių cheminių vaistų, todėl visuomet klausia, ar galima juos pakeisti nekenksmingais, pvz., homeopatiniais. Iš tikrųjų turiu nemažą darbo stažą, ir mano praktikoje jokių alerginių reakcijų ar nepageidaujamų poveikių homeopatiniai lašai sukėlę nebuvo.

Kaip veikia homeopatiniai preparatai?

Akių dirginimui, ašarojimui, smėlio akyse pojūčiui, jautrumui šviesai ir vokų kraštų uždegimui palengvinti patariu pavartoti homeopatinį preparatą Oculoheel. Į Oculoheel sudėtį įeina pievinė  akišveitė (Euphrasia officinalis), vaistinis skabėtras (Cochlearia officinalis), paprastasis pilokarpas (Pilocarpus jaborandi) ir siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia). Vaistinė akišveitė vartojama, jei yra akių uždegimas, per didelė sekrecija ir ašarojimas, kai atsiranda tokių ligos simptomų, kaip graužimas, deginimas, junginės paraudimas, vokų patinimas, gausus ašarojimas, ypač vėjyje. Vaistinis skabėtras veikia kaip antiseptikas, mažina paburkimų atsiradimą, tinka lėtiniam uždegimui gydyti. Paprastasis pilokarpas ypač tinka, jei akys pervargusios, karščiuoja, yra deginimo pojūtis arba akomodacinis sutrikimas. Siauralapė ežiuolė vartojama kaip antiseptikas prasidėjus akių skausmui, ašarojimui.

Svarbu, kad homeopatiniai akių lašai neturi konservantų. Tai išties didelis privalumas, nes bet kokia konservuojamoji medžiaga papildomai dirgina akis. Lašindami konservantų turinčių lašų, iš vienos pusės, akis drėkiname ir gydome, iš kitos – sausiname.

Ar galėtumėte pasakyti iš praktikos, kiek įtakos tęstiniam gydymui turi pakuotės patogumas?

Jei akių lašų pakuotė patogi, užima nedaug vietos, ją lengva atplėšti, ji vienkartinė, tai išties yra patogu. O kai žmogui patogu, jis tikrai vartos tiek, kiek reikia, ir gydymo nenutrauks.

Kiek ilgai reikės vartoti, priklauso nuo akių būklės. Paprastai Oculoheel lašinami 3 kartus per dieną, esant ūminei būklei – pirmomis dienomis galima lašinti kas valandą, kol simptomai sumažės.

Kaip sumažinti akių nuovargį?

Dirbantiesiems su kompiuteriu rekomenduoju kas 1–2 valandas atsikelti nuo darbo vietos ir „pamankštinti“ akis. Akių mankšta labai paprasta. Štai keletas pratimų, kurie sustiprins akių raumenis ir pagerins jūsų regėjimą:

  1. Nejudinant galvos pažiūrėti į viršų, į apačią, į dešinę ir į kairę. Kartoti 5–6 kartus.
  2. Nejudinant galvos sukti akis ratu: į apačią, į dešinę, į viršų, į kairę. Kartoti 5–6 kartus į vieną pusę, tiek pat į priešingą.
  3. Tuos pačius pratimus atlikti užsimerkus.
  4. Patogiai atsisėsti prieš langą ir pažiūrėti į tolį.
  5. Stipriai užmerkti ir atmerkti akis, kartoti 5–6 kartus.
  6. Greitai mirksėti abiem akimis, 10 kartų.
  7. 3 sek. žiūrėti į tolį, po to 5 sek. į pirštą, iškeltą prieš akis maždaug 30–40 cm atstumu. Kartoti 5–6 kartus.
  8. Pirštu lengvai prispausti kiekvieną užmerktą akį ir sukamaisiais judesiais masažuoti.
  9. Trimis pirštais paliesti kiekvieną užmerktą akį ir truputį paspausti, po to atitraukti. Kartoti 5–6 kartus.
  10. Uždengti akis delnais ir palaikyti 30 sek.

Noriu pabrėžti, kad labai svarbu atlikti ne tik akių mankštą, bet ir pratimus, atpalaiduojančius pečių ir kaklo raumenis. Visus pratimus reikia atlikti iš lėto. Taip pat svarbu susitvarkyti darbo vietą taip, kad sėdėtumėte taisyklingai, kad ji būtų tinkamai apšviesta. Dirbant prie kompiuterio rekomenduojama nuolat gurkšnoti vandenį.

Dėkojame už pokalbį.

X

Subscribe to Our Newsletter

Grįžti
į viršų