Kada iš tiesų rekomenduojama mažinti aukštą kūdikio ar vaiko temperatūrą?

Kiekvienai mamai pažįstama situacija, kai vaikutis ar kūdikis pradeda karščiuoti.

Karščiavimas yra natūrali organizmo būklė, rodanti, kad kūdikio ar vaiko organizmas kovoja su bakterijomis ir virusais. Karščiuojant stabdomas virusų ir bakterijų dauginimasis, suaktyvėja organizmo imuninės ląstelės.

Karščiavimo priežasčių yra daug. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, jei kūdikis ar vaikas karščiuoja? Kada sunerimti?

Jei kūdikis ar vaikas karščiuoja, būtina atkreipti dėmesį į keletą aspektų:

• Ar karščiavimą lydi peršalimo simptomams būdinga būklė, pavyzdžiui, vaikas ar kūdikis pradeda sloguoti, kosėti?
• Ar karščiuojantis vaikas neatrodo nusilpęs?
• Ar nėra bėrimų ant odos?
• Ar tuštinasi normaliai?
• Ar nevemia?
• Ar kūdikiui nedygsta dantukai?

Bet kokiu atveju, esant tik karščiavimo požymiams ir jiems nepraeinant apie parą, kūdikį ar vaiką būtina parodyti gydytojui.

Su dantukų dygimu susijęs karščiavimas

Dažnai temperatūra dygstant dantukams būna neaukšta. Tačiau pasitaiko visokių atvejų. Mamos turi suprasti, kad karščiavimas yra natūrali vaiko organizmo reakcija į bakteriją, virusą, dirgiklį ar dantenų uždegimą jiems dygstant. Todėl temperatūra neturėtų būti tuojau mažinama, tačiau reikia kiekvienu atveju spręsti, ką daryti. Yra vaikų, kurie nepaisant aukštos temperatūros vis dar būna žvalūs. Kiti vaikai, atvirkščiai, sudaro sunkiai sergančiųjų įspūdį.

Kas yra aukšta ir neaukšta temperatūra?

Kai mūsų organizmas kovoja su virusinėmis infekcijomis, dažniausiai tokiai „kovai“ reikalinga aukšta temperatūra, kad „įveiktų“ virusus. Temperatūra iki 37,9 ºC vadinama subfebrilia (nelabai aukšta), o nuo 39 ºC – aukšta.
Terapines priemones vaikams ir kūdikiams būtina taikyti, kai temperatūra pasiekia 39 ºC.  
Jei vaikams karščiavimo metu būna traukulių, apie būtinas priemones reikia išsamiai pasikonsultuoti su gydytoju. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, todėl vaikui reikia ramybės ir šilumos. Karščiuojantis vaikas turi gulėti lovoje. Reikia atsisakyti intensyvių dirgiklių – televizoriaus, kompiuterio. Būtina gerti pakankamai skysčių. Leiskite vaikui pasirinkti – ar jis nori vaisių sulčių, ar karštos arbatos. Neverskite valgyti. Dažnai vaikai labai gerai jaučia, kas jiems tinka – gerbkite jų norus. Ligos metu sumažėja apetitas – tai normali būsena, rodanti, kad organizmas visą energiją naudoja įveikti ligą, todėl neturėtų būti papildomai apsunkinamas virškinimu.

Sumažėjus simptomams, duokite vaikui pakankamai laiko atsigauti po ligos.

Ką daryti, jei dygsta dantukai ar vaikas peršalo, yra neramus ir temperatūra neaukšta?

Tada kūdikiams ir mažiems vaikams ypač tinka Viburcol žvakutės. Viena šio preparato sudedamųjų dalių – homeopatiškai paruošta ramunėlė, turinti efektyvų poveikį dygstant dantims, kai pakyla temperatūra ir atsiranda nerimas.

Kas įeina į homeopatinių žvakučių Viburcol sudėtį? Kaip jas vartoti?

Esminis homeopatijos principas – gydymas panašiu, t. y. Viburcol sudėtyje yra medžiagų, kurios sukelia panašius, kaip ir kalantis dantukams, simptomus. Dantukų dygimo metu vaikas būna jautrus, irzlus, neramus. Todėl Viburcol žvakučių sudėtyje yra vaistinės ramunės (lot. Chamomilla recutita), kuri ramina ir mažina uždegimą. Be to, kiekvienam tėvui savas vaikas yra perliukas, minkštutis, putlutis, nors dažnai užsispyręs. Tai atspindi jūros perlai: jų moliuskai minkštučiai, kiautas – kietas (atitinka užsispyrusį vaikelį), jie taip pat augina perlus. Todėl žvakučių sudėtyje yra iš jūros perlų išgaunamo Calcium carbonicum. Taip pat į preparato sudėtį įeina vaistinė šunvyšnė (lot. Atropa belladonna), kuri padeda, kai karščiuojama. Yra paprastojo karklavijo (lot. Solanum dulcamara), tinkančio, kai kimba sloga, temperatūra, nes tokie simptomai ir pasireiškia dygstant dantukams. Pievinė šilagėlė (lot. Pulsatilla pratensis) – jautraus, dažnai verkšlenančio, visuomet norinčio būti ant mamos rankų, glaustytis prie jos vaiko augalas. Dantukų dygimo periodu daugelis kūdikėlių tampa būtent tokie. Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) nuo neatmenamų laikų dėl savo baktericidinių, uždegimą slopinamųjų savybių dedamas ant žaizdų, tinka kraujavimui stabdyti ir t. t.

Net ir kūdikiams, pasitarus su gydytoju, galima vartoti visą Viburcol žvakutę. Jeigu mamos labai nerimauja, gali žvakutę skelti pusiau išilgai. Dažniausiai jaunesniems kaip 2 metų vaikams  užtenka vartoti po 1 žvakutę 2 kartus per dieną. Vyresniems vaikams, atsižvelgiant į amžių, – po 1 žvakutę 3–4 kartus per dieną.

Vyresnių vaikų karščiavimas

Vyresniems vaikams, kai jau nedygsta dantukai, karščiavimą gali sukelti peršalimo ligos. Tada ypač tinka Gripp-Heel tabletės, kurių sudėtyje yra homeopatinių medžiagųAconitum, Bryonia, Lachesis, Eupatorium, Phosphorus. Šis preparatas vartojamas sergant virusinėmis peršalimo ligomis, kai karščiuojama, siekiant sustiprinti organizmo gynybines jėgas. Virusinėms peršalimo ligoms, lydimoms karščiavimo, gydyti taip pat labai gerai tinka homeopatinis kompleksinis preparatas Engystol. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis preparatas stabdo virusų dauginimąsi. Be to, jis aktyvina organizmo apsaugos funkcijas ir gali būti skiriamas profilaktikai, pvz., gripo epidemijų metu.

Ar moderniosios homeopatijos vaistai padeda tik pradinėmis peršalimo ligos fazėmis?

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni gydymo rezultatai. Tačiau yra daug moderniosios homeopatijos vaistų, kurie dėl ypatingos sudėties gali kovoti su peršalimu ir tada, kai ši liga tęsiasi ilgiau.

Kuo skiriasi homeopatiniai preparatai nuo kitų cheminių ar augalinių vaistų?

Apie homeopatiją mamoms aiškinti reikia, nes daugelis jų homeopatiją tapatina su gydymu augaliniais preparatais. Tai klaidinga. Pirmiausia dėl to, kad homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš augalų, bet ir iš mineralų bei gyvūnų. Be to, jie visiškai kitaip ruošiami – skiedžiami ir purtomi, t. y. potencijuojami. Yra trys pagrindinės potencijos: D – dešimtinė (vaisto ir skiediklio santykis 1:9), C – šimtinė (1:99) ir LM – penkiasdešimttūkstantinė (1:50 000). Gaminant C potencijas 1 dalis veikliosios medžiagos maišoma su 99 dalimis skiediklio ir purtoma 10–100 kartų. Rezultatas – C1 potencija. Norėdami gauti C2 potenciją, imame 1 dalį C potencijos tirpalo ir 99 dalis skiediklio ir vėl tiek pat kartų purtome. Procesą pakartoję 200 kartų, turėsime C200 potenciją. Veikliosios medžiagos kiekis pirmajame mėgintuvėlyje (potencija C1) bus 1:100, o per kiekvieną kitą etapą dar mažesnis (C2 – 1:10 000, C3 –       1:1 000 000 ir t. t.). C 1–12 potencijos preparatai veikia materialų kūną, t. y. tonziles, gleivinę, dantenas ir t. t. C30 veikia funkcijas, pvz., tulžies išskyrimo, širdies ir pan., o C200 potencija – psichinę būseną. Taigi augalinio preparato tinktūros ir iš jos pagaminto homeopatinio preparato skirtumas akivaizdus.
Homeopatinio ir cheminio gydymo principus palyginsime vienu pavyzdžiu. Įkišote ranką į ugnį, jums skauda, vartojate vaistų nuo skausmo, tačiau ranką tebelaikote ugnyje. Tai cheminio gydymo principas. O homeopatinis gydymas – ištraukti ranką iš ugnies, ieškoti priežasties ir ją įveikti.

Šalutinių poveikių vartojant homeopatinius preparatus nėra arba jie pasireiškia labai retai. Gali pasireikšti pirminis homeopatinis pablogėjimas, kuris, beje, ir parodo, kad parinktas tinkamas vaistas, nes homeopatiniai preparatai skatina patį organizmą kovoti su liga.

Kaip ilgai turėtų būti vartojami „Heel“ homeopatiniai vaistai?

Į šį klausimą negalima atsakyti apskritai. Tai priklauso nuo bendros sveikatos būklės. Pagrindinė taisyklė – juo ūmesnė liga, juo trumpesnis gydymas. Jei liga ilgiau tęsiasi, ilgesnis gydymas. Sergant ūminėmis ligomis, vaistus reikia vartoti mažiausiai tiek laiko, kiek tęsiasi negalavimai. Sergant lėtinėmis ligomis, (gydytojui patarus) gydymas gali užtrukti ir ilgus metus.

Ar galima derinti keletą homeopatinių vaistų?

Taip. „Heel“ kompleksinius preparatus galima derinti vieną su kitu. Pavyzdžiui, Engystol ir Gripp-Heel derinys veikia labai efektyviai.