Dažniausios klaidos sportuojant

Sportas, fizinis aktyvumas gali ne tik stiprinti, sveikatinti, bet ir alinti, kenkti. Susižaloti galima net atliekant paprasčiausią mankštą, jeigu iš karto, be apšilimo pradėsime daryti intensyvius pratimus. To rezultatas gali būti raumenų patempimas. Medikai pastebi, kad viena dažniausių žmonių klaidų ir yra ta, kad jie po ilgos pertraukos arba be tinkamo apšilimo puola smarkiai sportuoti, pasitempia nugarą, jiems ima skaudėti sąnarius ir galiausiai jie meta treniruotis.

Patarimai pradedantiesiems sportuoti

Nepersistengti pradžioje yra be galo svarbu. Todėl rekomenduojama ir mankštą atlikti taisyklingai, o krūvį didinti po truputį, o vėliau, kai kūnas bus paruoštas, sustiprės, galima bus imtis ir intensyvesnių užsiėmimų. Niekada nesportavusiems rekomenduojama pradėti daryti lengvas mankštas, kurios truktų apie 30–40 min., ir atlikti jas 3 kartus per savaitę. Po mėnesio krūvį galima didinti. Itin svarbu žinoti, kad prieš bet kokius fizinius užsiėmimus būtinas apšilimas. Tai gali būti ir lengvo intensyvumo ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, pritūpimai, t.y. pratimai, kurių metu dalyvauja didžiosios raumenų grupės (kojos, nugaros raumenis, kt.). Svarbiausia apšilimo esmė – suaktyvinti kraujotaką, sušildyti raumenis, paruošti organizmą didesniems krūviams ir taip apsaugoti raumenis, sąnarius nuo traumų.

Patarimai sportuojantiems nuolat

Sportininkams mėgėjams sportas yra gyvenimo būdas. Bet ši fizinė veikla taip pat gali suteikti ne tik malonumą, bet ir bėdų. Pagrindinės jų klaidos – per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, to pasekmė – neadekvatūs krūviai, kurie baigiasi sužalojimais.

Kita bėda, kad, pajutę nedidelius skausmus, dažnai nekreipia į tai dėmesio. O juk būtent skausmas ir yra pirmasis signalas, kad fizinė veikla atliekama netinkamai, kad raumenų darbas išbalansuotas arba prieš treniruotę nebuvo tinkamai atlikti apšilimo pratimai. Kai krūviai intensyvus, ilgai trunkantis, o organizmas tam nepasiruošęs, gali įvykti mikrotrauma, į kurią tinkamai nesureagavus galima sulaukti rimtesnių bėdų. Sporte visuomet pavojingi kraštutinumai: sveikatai žalingas yra ir sportas per skausmus, taip pat žalinga ir visiškai nustoti sportuoti.

Žiemos sporto traumos

Vis didesnio populiarumo sulaukia žiemos sporto šakos. Slidinėjimui reikia pasirinkti saugią trasą, nepervertinti savo sugebėjimų ir pasirengimo. Žiemos sporto aistruoliams reikėtų priminti, kad jiems traumų rizika yra kone didžiausia. Tokios smagios šaltojo sezono pramogos, kaip slidinėjimas, važinėjimas snieglente, traumas sukelia dažniausiai: statistika skelbia, kad traumas patiria kas dvidešimt penktas išvykęs slidinėti žmogus.

Dažniausi sužalojimai, kuriuos patiria žmonės, yra įvairių kūno vietų sumušimai, patempimai, išnirimai. Sunkesni – įvairūs lūžiai, galvos traumos. Slidininkams būdingi sužalojimai – kelio sąnario menisko traumos, sąnarių, blauzdos kaulų lūžiai, snieglentininkams – rankų, dilbio kaulų, žastikaulių lūžiai ar išnirimai.

Kam patirti traumas slidžiuoju žiemos laiku rizika didesnė?

Traumos buityje gali ištikti ir jaukiuose namuose: galima įsipjauti, prisiverti pirštus, nusideginti, susimušti ir t.t. Traumos tyko ir išėjus iš namų, ypač jų pavojus padidėja paspaudus pirmajam šaltukui, kai apledėja gatvės ir šaligatviai. Slidžiame kelyje žmogus susižaloja krisdamas. Sunkesniu atveju jam gali lūžti rankos, kuris jis prisilaiko griūdamas, kaulai. Lengvesniu atveju atsiperka sumušimu, kuris pasireiškia kraujosruva, patinimu, skausmu.

Didesnė rizika susižeisti žiemą yra vyresnio amžiaus žmonėms. Viena, jie dažniau griūva, nes jų reakcija į greitai besikeičiančią aplinką yra sulėtėjusi, taip pat neretai būna pakitusi su koordinacija susijusi galvos smegenų kraujotaka. Didesnės rizikos grupei priklauso ir vaikai, paaugliai, jaunimas: vieni – dėl judrumo, smalsumo, kiti – dėl to, kad neįvertina rizikos, ištroškę nuotykių. Higienos instituto duomenimis (2013 m.), apie 50 proc. visų traumų patiriama nukritus.

Kaip, patyrus traumą, pasveikti kuo griečiau?

Skausmas ir uždegimas lydi bet kokią, net ir nesunkią traumą. Traumuota vieta sutinsta, audiniai paburksta, žmogus jaučia karštį sužeidimo vietoje. Jeigu pažeidžiamas audinių vientisumas, atsiranda kraujosruvų. Atsižvelgiant į traumos sunkumą, uždegimas gali būti stipresnis ar silpnesnis. Svarbu suvokti, kad uždegimas lydi ne tik sužalojimą, bet ir gijimo procesą, todėl, vaistais visiškai nuslopinę uždegimą, apsunkinsime ir sveikimo procesą, jis užsitęs.

Ką medikai rekomenduoja norint pasveikti?

Kaip minėjome, gydant traumas labai svarbu yra valdyti uždegimą, bet jo nenuslopinti. Todėl patyrus traumą vaistas Nr.1 yra Traumeel S, jis tinka ir vaikams.

Traumeel S rekomenduojamas esant pačioms įvairiausioms traumoms, nes jis veikia visus pagrindinius traumos požymius – skausmą, patinimą, kraujosruvas. Taigi jis greitai malšina uždegimą, slopina skausmą ir kraujosruvų atsiradimą, skatina gijimą po avarijų, traumų ar operacijų. Traumeel S vartojamas sąnarių, raumenų patempimams, kraujosruvoms, skausmams, tinimams, pooperaciniam skausmui ir žaizdoms gydyti, todėl labai paplitęs sporto medicinoje.

Traumeel S veiksmingumas įrodytas tyrimais. Vieno tyrimo metu buvo vertintas Traumeel S poveikis gydant burnos gleivinės uždegimą kraujo vėžiu sergantiems vaikams, gydomiems chemoterapija. Tyrimo rezultatai paskelbti aukštos reputacijos mokslo žurnale „Cancers“. Jame rašoma, kad Traumeel S yra preparatas Nr.1 gydant burnos gleivinės uždegimą, ir jo veiksmingumas akivaizdus.

Ar reikia kartu su Traumeel S papildomai vartoti vaistų nuo skausmo?

Svarbu išsiaiškinti, koks yra skausmas. Jeigu jis neproduktyvus, t.y. skauda naktį ir ramybės metu, tokiu atveju kartais cheminių skausmą slopinančių vaistų reikia. Jeigu neproduktyvaus skausmo nėra arba jis toleruojamas, cheminio vaisto vartoti nereikia.

Greitą sveikimo procesą lemia unikali Traumeel S sudėtis

Traumeel S sudėtyje yra 14 įvairių augalinių ir neorganinių komponentų. Preparato sudedamosios dalys parinktos taip, kad veiktų visas uždegimo proceso grandis ir įvairius uždegimo poveikius audiniams. Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus), sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana), daugiametė saulutė (Bellis perennis), kalninė arnika (Arnica montana), vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna) skatina kraujosruvų gijimą, nes didina kraujagyslių tonusą ir reguliuoja jų pralaidumą, išjudina kraujo sąstovį. Siauralapė ir rausvažiedė ežiuolės (Echinacea angustifolia ir Echinacea purpurea) mažina pūliavimo tikimybę, o mėlynoji kurpelė, kalninė arnika, paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) ir vaistinė ramunė (Chamomilla recutita) pasižymi skausmą malšinančiu poveikiu. Gijimą, rando ar kaulinio rumbo formavimąsi skatina vaistinė medetka (Calendula officinalis), kalninė arnika, rausvažiedė ežiuolė ir vaistinė taukė (Symphytum officinale). Tik veikdami kartu Traumeel S komponentai sukelia efektyviausią poveikį.

Įvairios vaisto formos (tabletės, tepalas, injekcijos) suteikia daugiau galimybių gydant traumas, nes vienu metu galima skirti įvairių vaisto formų ir taip pasiekti greitesnio gijimo, spartesnio simptomų malšinimo. Lokaliai ant traumuoto sąnario, jeigu nėra pažeistas odos vientisumas, galima dėti Traumeel S tepalo kompresą ir kartu galima pavartoti Traumeel S tablečių po liežuviu. Arba lokaliai, t.y. aplink pažeistą kūno dalį, galima skirti injekcinę terapiją. Įvairios vaisto formos suteikia ir sisteminį, ir lokalų poveikį. Taigi vartojant kartu įvairias vaisto formas pastebimas greitesnis simptomų slopinimas, gijimas.

Gydytojas reabilitologas Olegas Pauliukevičius (tel. 868659910).

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

 

X

Subscribe to Our Newsletter

Grįžti
į viršų